Siauras, aukštas ir be galimybės lenkti: vairuotojai sunerimę dėl atnaujintos „betonkės“

Marius Monkevičius, LRT.lt2025.01.08 12:03
 

Lapkričio pabaigoje „Via Lietuva“ paskelbė džiugią žinią – atverta 30-imt kilometrų atnaujinto „betonkės“ ruožo tarp Molėtų ir Utenos. Bet patys vairuotojai šią žinią pasitiko dvejopai. Vieni sveikino už atliktą darbą, kiti negailėjo kritikos, kad atnaujintas kelias itin siauras, o dėl visai šalia įrengtų atitvarų gali įvykti skaudžių nelaimių, jei dėl nenumatytų aplinkybių transporto priemonei tektų sustoti.

Kelias aukštas, siauras ir be galimybės saugiai sustoti kelkraštyje?

Jau daugiau nei mėnesį vairuotojai tarp Molėtų ir Utenos gali riedėti atnaujinta 30-ies kilometrų ilgio „betonkės“ atkarpa. Taip, įprasto dardėjimo, negailestingai gadinančio transporto priemonių važiuokles, čia nebeliko. Bet vairuotojai atkreipė dėmesį į kitas problemas.

„Kelias atrodo aukštas, tarsi ant pylimo. Jei, neduokdie, kažkam tektų nuo jo nuvažiuoti, pasekmės būtų skaudžios. Turbūt todėl sugalvota čia praktiškai visur įrengti atitvarus. Tik bėda, kad jie įrengti visai prie pat važiuojamosios dalies, tad kelkraščio praktiškai nėra.

Kur sustoti, jei tavo automobilis sugedo ar „nuleido“ padangą? Taip, važiuojamojoje dalyje, šitaip sudarant kliūtį visiems kitiems. O ir atsiranda rizika, kad kažkas užsižiopsos, nepastebės ir įvyks skaudi avarija“, – įspūdžiais apie kelią dalijosi dažnai šiuo keliu važiuojantis Vaidas.

Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atnaujintas kelias – tik dviejų eismo juostų, o ir šios atrodo siauresnės nei anksčiau. Be to, šias juostas beveik visur skiria ištisinė linija, tad aplenkti lėčiau važiuojančių transporto priemonių nėra galimybės.

„Kas tiesė kelią, turbūt labiau galvojo apie tai, kad reikėtų mažiau asfalto, o ne apie saugumą. Nors kelias dabar lygus, asfaltas gražus, bet kai ateis vasara, kai šiame kelyje būna pilna automobilių, pamatysime tikrąjį rezultatą“, – svarstė pašnekovas.

Teko vilktis traktoriaus greičiu

Apie atnaujinto „betonkės“ ruožo problemas viešai prabilo ir gastronominio paveldo tyrinėtojas, prof. Rimvydas Laužikas. Jo nuomone, po rekonstrukcijos tiek eismo saugumas, tiek vairavimo patogumas sumažėjo. Argumentuodamas savo žodžius, jis pateikė ir realų pavyzdį.

„Važiuoju į Uteną. Priešais kelininkai traktoriumi valo kelią. Bet rekonstruotame kelio ruože „lenkti draudžiama – salelė – lenkti draudžiama“ tęsiasi kilometrų kilometrus, net ten, kur kelias yra tiesus ir matomumas – puikus. Tad už traktoriaus formuojasi ilga kolona, judanti traktoriaus greičiu“, – pasakojo R. Laužikas.

Bet čia pašnekovo istorija nesibaigė. Vyro pasakojimu, privažiavus Uteną, miesto prieigose, ant važiuojamosios kelio dalies stovėjo sugedęs vilkikas.

„Jis neturi kitos galimybės, nes kelkraščiai rekonstrukcijos metu buvo panaikinti. Prie miesto priešpriešais judančių automobilių daugiau. Tad mūsų kolona sustoja. Po truputį, vienas po kito, aplenkiame sugedusį sunkvežimį ir įvažiuojame į miestą“, – apie rekonstruotame kelyje kylančius iššūkius dėstė žinomas istorikas.

Atliko srautų modeliavimą

Reaguodama į vairuotojų nuogąstavimus, „Via Lietuva“ pažymėjo, kad, rengiant ruožo nuo Molėtų iki Utenos kapitalinio remonto projektą, buvo atlikti reikalingi tyrimai bei analizės, be kurių šio kelio atnaujinimo projektas nebūtų parengtas ir patvirtintas visų su eismo saugumu susijusių institucijų.

„Projektuojamuose ruožuose buvo atlikti projektinių sprendinių eismo srautų modeliavimai, jų metu atlikti eismo intensyvumo analizės, transporto srautų tyrimai, transporto srauto piko metu ir jų trukmės nustatymas bei kt. Taip pat, siekiant racionalaus ir nuoseklaus kelių infrastruktūros plėtros planavimo, nustatyti eismo srautai 20 metų laikotarpiui. Projektui taip pat atliktas ir kelių saugumo auditas“, – nuveiktus darbus vardijo „Via Lietuva“.

Bendrovės teigimu, ruože nuo Molėtų iki Utenos vidutinis eismo intensyvumas yra beveik perpus mažesnis, lyginant šio kelio atkarpą nuo Maišiagalos iki Molėtų. Palyginti su jau anksčiau rekonstruota kelio atkarpa nuo Vilniaus iki Maišiagalos sankryžos, eismo intensyvumas yra mažesnis daugiau nei 3 kartus.

„Atsižvelgiant į esamą ir prognozuojamą kelio intensyvumą, gautų tyrimų ir skirtingų analizių rezultatus, eismo saugos audito išvadas, kelio atkarpos nuo Molėtų iki Utenos kapitalinio remonto projektui buvo parinktas eismo saugos, ekonominiu ir technologiniu požiūriu tinkamiausias sprendimas – visus kelio ir kelio infrastruktūros sprendinius rengti esamos kelio juostos (žemės sklypo) ribose.

<...> Atnaujintas kelias nuo Molėtų iki Utenos atitinka visus magistralinių kelių II kategorijai keliamus reikalavimus, jo sprendiniai atitinka ir griežtus kelių saugumo audito reikalavimus“, – nurodė „Via Lietuva“.

Svarbiausia – laikytis KET

„Via Lietuva“ pabrėžė, kad, rekonstravus minėtą kelią, eismo sauga ir važiavimo sąlygos yra geresnės visiems eismo dalyviams. Pavyzdžiui, vertinant galimas laukinių gyvūnų migracijos rizikas eismo dalyviams, rekonstruotame kelyje įrengtos ir apsaugos sistemos nuo laukinių gyvūnų, sumontuoti kelio atitvarai užtikrina eismo saugą ir t. t.

„Kelio ruože yra įrengtas ženklinimas, kuris atitinka visus saugos reikalavimus. Važiuojamosios dalies ir kiekvienos eismo juostos plotis yra pakankamas – aplenkti lėčiau važiuojančias transporto priemones, jei lenkti yra saugu ir lenkimą leidžia kelio ženklai ar ženklinimas, galimybių yra.

Jei eismo juostas skiria ištisinė linija, vadinasi lenkimas yra nesaugus, todėl lenkti draudžiama. Kelio ženklinimas atitinka visus saugos reikalavimus. Pati veiksmingiausia priemonė – dalyvavimas eisme vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis“, – į klausimą apie ištisinę liniją ir eismo juostų plotį sureagavo „Via Lietuva“.

Tęs darbus

30 km atkarpos nuo Molėtų iki Utenos darbų vertė siekė 61 mln. Eur su PVM. Tačiau kelyje Vilnius–Utena darbai šiemet nesustos. Kaip LRT.lt nurodė bendrovė, 2025 metais čia bus pradėtas rekonstruoti naujas ruožas.